V I E T A
Ženklo projektavimui pasirinkta vieta šalia Girelės II tvenkinio (54.847400, 24.428241), tačiau tokie ženklai galės atsirasti prie visų įvažiavimų į Kaišiadorių miestą.
P R O J E K T O S P R E N D I N I A I
TŪRINĖ – ERDVINĖ KOMPOZICIJA. SEMANTINĖ REIKŠMĖ
Miesto ženklas „Žirgas“ savo tūrine – erdvine kompozicija primena miesto vartus („bromą“, ar triumfo arką), būdingus seniesiems Europos miestams. Pro šį ženklą kaip pro senojo miesto „bromą“ galima praeiti, taip fiziškai pajaučiant ribą, būdingą poliams – antikiniams miestams – valstybėms. Stilizuota žirgo figūra monolitinio gelžbetoninio tūrio iškeliama į 3 metrų aukštį nuo žemės paviršiaus (aukščiausias taškas yra 5 metrai). Tūrinė – erdvinė kompozicija yra ne tik užrašas ar ženklas – ji simbolizuoja senąją Kaišiadorių miesto ribą, besidriekusią greta Ščebnicos kaimo.
Pusiasalyje, abipus tvenkinių planuojamas pastatyti ženklas primena ne tik žirgą, savyje saugodamas ir daugiau svarbių reikšmių. Banguoti karčiai – tai tyvuliuojančių vandenų alegorija, pasakojanti apie Kaišiadoris kaip upių ir ežerų kraštą, rajono žemėmis jungiantį Nemuną ir Nerį – pagrindines Lietuvos upes. Į šonus ištiestos šuoliuojančio žirgo kojos – jungtis tarp Vilniaus ir Kauno – dviejų didžiųjų Lietuvos miestų. Žirgo galva pasukta į Vakarus – laisvės troškimo simbolis, įprasminantis visų amžių kovotojus už Lietuvos laisvę. Raudona žirgo akis simbolizuoja Kaišiadorių garsą Lietuvoje dėka iškilių kaišiadoriečių. „Žirgas“ ne tik pasitinka, bet ir išlydi keleivius. Išvažiuojant jau nebesimato užrašo „Kaišiadorys“, o tik žirgas savo kojomis moja pakeleiviui…
