Projektas „Skrydis” apima visą Europos geografinio centro sklypą ir jo prieigas. Siekiama sukurti kompleksą, kuris architektūros ir kraštovaizdžio sprendiniais atspindėtų Europos idėją. Europos idėja suvokiama kaip daugiasluoksnis amžių projektas, jungiantis praeities, dabarties ir ateities kartas – skirtingus žmones, tautas ir kultūras. Laisvoji Europa yra galimybių erdvė, suteikianti sparnus ir žmogaus dvasią įkvepianti skrydžiui – kilti ir kelti. Todėl architektūrinė idėja perteikiama skrydžio alegorija.
Skrydis
Vieta:
Europos geografinis centras, Nemenčinės sen., Vilniaus r. sav.
Statusas:
Projektiniai pasiūlymai, architektūrinė ir kraštovaizdžio architektūros koncepcija
Autoriai:
Austėja Jurčiukonytė - Olišauskė, Austėja Narusevičiūtė, Aistis Stalaučinskas
Įvertinimas:
II vieta nacionaliniame Structum žurnalo konkurse „Išmanusis miestas IX“ profesionalų kategorijoje
Europos geografinio centro „Skrydis“ koncepcija ir tūrinė – erdvinė kompozicija gimsta iš geodezijos mokslo pagrindų – taškų sąveikos. Toji taškų sąveika kartu yra svarbi architektūros mokslo tiesa. Iš dviejų taškų jungties gimsta linija. Trys taškai – jau sistema, o keturi ir daugiau – erdvinis tūris. Taškas geodezijoje simbolizuoja aukščio žymę, todėl kalvotame reljefe projektuojamas parkas yra lyg gyvoji žemės matavimo pamoka – daugybė jungčių tarp skirtingų taškų veda į architektūrinę kulminaciją – „Skrydį“. Komplekso tūrinė – erdvinė kompozicija kyla aukštyn kaip kalvotas Vilnijos krašto reljefas, jungdamas dangų su žeme.
Į pastatą patekęs svečias išvysta lankytojų centrą – erdvę, kurioje panyra į architektūrinį Europos pažinimo nuotykį. Čia lankytojui suteikiama informacija ir prasideda skrydis aukštyn. Aukštyn kyla keltuvas, varomas žaliosios energijos, pagamintos stoge ir fasaduose integruotoje saulės elektrinėje. Įveikęs gravitacijos dėsnį lankytojas atsiduria konferencijų centre, kur planuojamos GIS startuolių išmaniosios dirbtuvės, mokymų ir pažinimo erdvė. Kylant aukštyn atsiveria visus metus žaliuojančios, pušynais apaugusios Vilniaus krašto kalvos, o medžių lajų žaluma primena pievą. Trečiajame tūryje numatytas apžvalgos bokštas – galimybė į Europą pažvelgti iš geografinio centro, kurį lyg smeigtukas žymi aukščiausias kompozicijos taškas. Jungčių erdvėse – Europos tautų pažinimo galimybė – įtraukiosios ekspozicijos. Nusileidus ant žemės tęsiasi parkas, kuriame pušų kamienų ritmą papildo plieniniai medžiai, savo lajose iškėlę ne lapus, o Europos geografinį centrą „Skrydis“.
Žodį „išmanus“ šiandieninis pasaulis vartoja dažnai, jį pateikdamas skirtingomis formomis ir būdais, pačiose įvairiausiose situacijose. Neretai šis žodis skamba be priežasties taip devalvuojant jo vertę ir gelmėje užkoduotą paslaptingą reikšmę. Šiuo darbu mėginama akcentuoti išmanumo, kaip nuolatinio siekio tobulėti sampratą. Nuolatinis noras tobulėti, augti, gilintis į mokslą, pažinti aplinką, tyrinėti istoriją ir svajoti apie ateitį yra bene ryškiausias vakarietiškos Europos idėjos bruožas.
„Skrydis“ sukurtas vadovaujantis tvarumo principais – todėl ši dominantė – netipinė. Pastato tikslas nėra besąlygiškai dominuoti aplinkoje. Tam sąmoningai parinkta vertikalių termiškai apdorotų pušies tašų apdaila, suprantant, kad termomediena įgaus pilką atspalvį ir bokštui suteiks baltiškojo kuklumo, nelabai būdingo globalizacijos paveiktai sostinės dangoraižių architektūrai, tačiau artimo ir savito senajai Lietuvos medinei architektūrai. Pastatas ir visas aplink jį išsidėstęs parkas projektuojamas kaip pasyvus, CO2 neutralus kompleksas – statybai planuojama naudoti perdirbtas bei ekologiškas medžiagas, vandeniui laidžias takų dangas, o pastato tūryje – ir saulės elektrine, integruojama stoge bei fasaduose, energiją taupančiais šviestuvais, kuriems energija gaminama vietoje, iš saulės, taip pat – vandens surinkimo ir pakartotinio panaudojimo sistema, žaibų ir vėjo energijos gaudyklėmis.
Projektu „Skrydis“ siekiama perteikti lengvumo ir plastikos pojūtį. Ypatingai svarbi žmogaus savijauta architektūrinį įvykį išgyvenant pastato viduje. Juk būtent tuomet lankytojas su pastatu bendrauja betarpiškai. Interjere naudojamos ekologiškos medžiagos, dominuoja šviesios spalvos, kuriamas demokratiškos erdvės jausmas. Šviesi erdvė nuteikia maloniam ir jaukiam darbui, pažinimui ar tiesiog tobulai akimirkai – atsipalaiduoti, būti ir džiaugtis.
Įkvėptas istorijos ir gamtos projektas yra architektūrinis skrydis į ateitį. Tai – naujo Lietuvos architektūros etapo – ambicijos tapti ne tik geografiniu, bet ir kultūriniu Europos centru simbolis.
