Minijos miestas

Vieta: Gargždai, Klaipėdos rajono savivaldybė
Statusas: Urbanistinė koncepcija ir projektiniai pasiūlymai, architektūros studijų VIII semestro kursinis projektas
Autorius: Aistis Stalaučinskas
Darbo vadovai: doc. dr. Dalia Dijokienė, prof. Audrius Ambrasas, doc. Dr. Martynas Valevičius
Įvertinimas: II vieta nacionaliniame Structum žurnalo konkurse „Išmanusis miestas VI“

Projektui pasirinktas Vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje esantis Gargždų miestas – administracinis Klaipėdos rajono savivaldybės centras, kuriame gyvena 14500 žmonių.

Plačiau gilinamasi ir projektiniai pasiūlymai teikiami Gargždų miesto pietinės dalies daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijai, kuri sukurta vadovaujantis tipinės vėlyvojo socializmo architektūros bei laisvo planavimo principais.

XX a. VIII – IX dešimtmečiais kuriantis ir plečiantis statybinių medžiagų, metalo apdirbimo pramonei, vykstant gyventojų migracijai iš kaimiškų vietovių, augant darbuotojų poreikiui, gyventojų skaičiui, išaugo daugiabučių gyvenamųjų namų, darželių ir mokyklų poreikis Gargžduose. Iki tol buvusiuose pelkėtuose laukuose „išdygo“ „Naujasis Gargždų mikrorajonas“.

Iki galo neužbaigtos formuoti urbanistinės struktūros, apleistos, nejaukios viešosios erdvės, morališkai pasenusi ir susidėvėjusi inžinerinė pastatų šiluminio aprūpinimo infrastruktūra, nepatogi susisiekimo sistemos struktūra, automobilių parkavimo vietų stygius, energetiškai neefektyvūs pastatai, nauji poreikiai pilnavertiškam žmogaus gyvenimui – iššūkiai, kuriuos išspręsti galima išmaniai – kūrybiškai ieškant geriausio sprendimo.

Į problemas žvelgti iš dabarties perspektyvos nepakanka – rytoj žmonija jau bus pažengusi į priekį. Todėl projekte stengiamasi pateikti vizijas, kurių dalis šiandien gali pasirodyti utopinės, tačiau 2050-aisiais tai bus kiekvienam piliečiui suprantamas reiškinys.

TERITORIJOS SUTVARKYMO FUNKCINĖ IR ERDVINĖ IDĖJA. DARNIOS IR TVARIOS TERITORIJOS KONCEPCIJA

Urbanistine koncepcija siekiama pietinę Gargždų dalį, kurioje veikia miesto mokymo įstaigos, sujungti su autobusų stoties teritorija, sukuriant vientisą viešųjų erdvių sistemą, suskirstytą į įvairių veiklų zonas, kuriose laisvalaikį galėtų leisti miesto gyventojai. Taip pat svarbi išlieka jungtis su „senuoju“ miesto centru, tačiau ji koncepcijoje akcentuojama mažiau, kadangi yra pakankamai gerai išvystyta.

„MINIJOS MIESTAS“

Gargždų tapatybė užkoduota pirmapradėje miesto istorijos stadijoje, kuomet menama XIII a. tvirtovė ant Minijos kranto. Šiandien miestas, atsigręžęs į „pradžių pradžią“, gali tapti XXI amžiaus „Minijos tvirtove“, ne karine kaip anuomet, o ekonomine, gyvenimo kokybės ir ekologine prasmėmis.

Minija – Žemaitijos „arterija“, sujungianti sraunių upelių vandenis į vieną stiprią srovę ir juos veržliai plukdanti į platųjį Nemuną. Upė – „gyvenimo mokytoja“, iš kurios galima semtis nenuilstamo atkaklumo įveikiant pačias sunkiausias kliūtis ir veržiantis į galutinį tikslą. Žalias slėnis, nuo ištakų iki žiočių lydintis upę, žmogaus rankos beveik nepaliestas „rojus“, kuriame klesti pačios įvairiausios gyvybės formos.

Koncepcijos idėja remiasi į du kertinius polius – upės ir slėnio alegorijas: „upė“ simbolizuoja veržlumo, mokslo, pažangos ir ekonominį potencialą, galimybę tapti dar svarbesniu regiono traukos centru, „slėnis“ reiškia erdvę, kurioje kiekvienas atras sau jaukų gyvenimo, darbo ir poilsio kampelį. Taip, šio projekto autoriaus manymu, regeneruojama urbanistinė sistema iš naujo atras savo tapatybę ir idėjiškai susilies su Gargždais.

Teritorijos sutvarkymo funkcinė ir erdvinė idėja

Projektuojama „žalioji jungtis“ tarp planuojamos Gargždų autobusų stoties (tarpmiestinio traukos centro), šalia jos kuriamo prekybos centro ir mokyklų bei darželių teritorijos, kurios centre – į mokslo ir pramogų centrą konvertuojama katilinė numatoma kaip dar vienas tarpmiestinis traukos objektas („Minijos mokslo ir pramogų centras“) ir pietinės kvartalo pusės dominantė.

Stiprinama „žaliąja jungtimi“ sprendžiama ne tik šios miesto dalies, tačiau ir labiau į pietus nutolusių sodybinio užstatymo tipo kvartalų susisiekimo su centru problematika. Planuojamos keleto tipų viešosios erdvės – aikštės, parkai su įvairių dydžių skvereliais, kuriuose numatomos treniruoklių, žaidimų bei sporto erdvės visoms gyventojų grupėms – nuo kūdikių iki senjorų.

Laikantis tvarumo principo siekta projektuoti kuo mažiau naujų ir išsaugoti kiek įmanoma esamų pastatų, ateityje tikintis juos renovuoti. Senų pastatų atsisakoma tik tais atvejais, kai yra poreikis stiprinti esamas ar kurti naujas jungtis tarp erdvių. Nauji pastatai projektuojami jau susiformavusiose pastatų grupių struktūrose, kuriose yra reikiamos komunikacijos ir jų atsiradimas padeda formuoti pastatų grupių, viešųjų erdvių ir kiemų sistemą

VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SCENARIJUS

„Miesto vartai“. Gargždų autobusų stoties prieigos

Į šią erdvę patenka naujai planuojama autobusų stotis ir jos prieigos. Tai – tarpmiestinės reikšmės teritorija ir traukos centras, todėl jam būdingas oficialumas ir reprezentatyvumas. Teritorijos sutvarkymui svarbią reikšmę vaidina ir techniniai reikalavimai norint pritaikyti stotį autobusų aptarnavimui ir parkavimui.

„Niekada neužmiršim!“

Gargždų žydų žudynių vieta ir kapas. Objektas, saugomas valstybės. Tvarkant teritoriją objektui bus skiriamas didelis dėmesys, siekiant jį sujungti su miestu ir be užuolankų kalbant apie istorines tragedijas, kad panašūs įvykiai niekada daugiau nepasikartotų. Teritorijoje numatoma neapsiriboti esama memorialine funkcija. Čia bus plėtojama žydų tautos nuopelnų Gargždų miestui tematika. Rengiamos parodos projektuojamos jungtys su autobusų stotimi.

„Minijos“ aikštė

Projektuojama aikštė sujungs „Minijos“ progimnazijos pradinių ir pagrindinių klasių korpusus.

„Minijos“ progimnazijos stadionas ir sporto kompleksas

Išlaikomas toks, koks yra dabar – teritorija sutvarkyta prieš keletą metų, yra patogi ir atitinka poreikius.

Eduardo Vilko parkas „Tiksliukų rojus“

Erdvė, skiriama iškilaus Gargždų miesto sūnaus – akademiko, Kovo 11-osios akto signataro, Gargždų miesto garbės piliečio Eduardo Vilko atminimui. Vietoje primityvių memorialų asmenybės atminimas įamžinamas matematinių formulių grindžiamais parkelio sutvarkymo sprendiniais. Vaikščiodamas po erdvę esi nejučiomis įtraukiamas į matematinį uždavinį, kurį išspręsi pereidamas per parkelį.

„Žaibo greičiu“

Visą parą atviras skate parkas.

„Silikatinės“ skveras

Skvere prisimenama „Silikatinės“ gamyklos, stipriai įtakojusios Gargždų plėtrą, istorija. Pasakojimas pateikiamas silikatinių plytų skulptūromis, mažosios architektūros elementais ir netgi iš jų grįstu grindiniu. Viskas kuriama iš rekonstrukcijos metu demontuotų pastatų silikatinių plytų.

„Elektro“ aikštelė

„Elektro“ aikštelė kuriama Minijos mokslo ir pramogų centro automobiliams. Ypatingas dėmesys joje skiriamas elektromobiliams, kurių naudojimas teritorijoje numatomas skatinti įvairiais būdais.

„Laumių slėnis“

Vaivorykštė, kurios vardu vadinama Gargždų gimnazija, kitaip vadinama „Laumės juosta“. Todėl prie takelių į gimnaziją darželinukai, būsimi gimnazistai pratinami iš anksto. Čia juos pakvies išskirtinės vaikų žaidimų aikštelės, kurių sistemą perėję vaikai atsidurs „Pempininkų“ aikštėje ir išvys būsimą savo mokyklą – gimnaziją.

„Pempininkų“ aikštė

Prisimenant kvartalo istoriją ir legendinę parduotuvę „Pempininkai“ (iki šiol veikiančią už kelių šimtų metrų daugiabučių kiemuose) futuristinės idėjos sklidina aikštė pavadinta būtent taip. Aikštė jungia Minijos mokslo ir pramogų centrą su „Vaivorykštės“ gimnazija. Čia planuojami mokyklos, miesto ir tarpmiestiniai renginiai, elektrinių pempių – dronų varžybos, lazerių šou, teritorijoje projektuojama šviečiančių fontanų alėja, iš kurių trykš geoterminis vanduo.

„Ledžingas šmuots“

Ledžinga, išvertus iš žemaičių tarmės yra pačiūža. Pilnai šią reikšmę suprasti gali tik žemaičiai, o tiksliau tikrieji gargždiškiai, čia gyvenę ir pačiūžomis čiuožinėję tada, kai šioje teritorijoje plytėjo plyni laukai. Vieni tokių žmonių – projekto autoriaus tėtis ir dėdės. Išgirdus įdomius prisiminimus ir nostalgiškus pasakojimus siūloma atgaivinti užmirštą tradiciją, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos stadioną žiemos metu paverčiant čiuožykla. Nesant neigiamos temperatūros planuojama įrengti dirbtinio šaldymo sistemą, kuri pasitarnaus ir technologiškai – šalia projektuojamos geoterminės katilinės technologiniame procese.

„TECH“ slėnis

TECH slėnis – pagrindinė visos teritorijos erdvė, kurioje galioja kiti „įstatymai“.  Čia neužteks mokėti naudotis išmaniuoju telefonu. Lankytojus pasitiks robotai, kurie dirbs Minijos mokslo ir pramogų centro gidais. Užsisakiusius ekskursiją robotai nuves į 2100 – uosius metus, iš kurių sugrįžti į šiandieną galėsite įšokę į baseiną.

„Mars Lietuva“ šeimų parkas

Erdvė jaukiems pasivaikščiojimams ir pasisėdėjimams su visa šeima, seneliams, belaukiantiems pasiimti anūkėlių iš pamokų ar darželio, mamoms su kūdikiais ir mažais vaikais. Parke projektuojami skverai, kuriuose planuojama įvairi veikla. Erdvės kūrimo globėjas ir rėmėjas – didžiausias Klaipėdos rajono savivaldybės darbdavys „Mars Lietuva“. Gamykla įsikūrusi vos už pusantro kilometro nuo projektuojamo parko.

Lašišos skveras

Koks Minijos slėnis be lašišos?! Šios karališkos žuvies pažinimui kuriamas skveras, kuriame numatoma edukacinė veikla. Kasmet vyks kūrybinės dirbtuvės, o jų metu sukurtus meno kūrinius planuojama eksponuoti šioje erdvėje taip populiarinant Minijos galiūnę ir kviečiant atsakingai rūpintis gamta, kad ir 2100-aisiais galėtume džiaugtis į svečius atplaukiančia Baltijos lašiša.

TRANSPORTO IR PĖSČIŲJŲ SRAUTŲ SPRENDINIAI

Iki šiol nevientisą, akligatviais pasibaigiantį gatvių tinklą siūloma stiprinti pratęsiant ir sujungiant gatves. Teritoriją „išraižys“ naujas dviračių ir pėsčiųjų takų tinklas, pratęsiantis svarbias susisiekimo jungtis visomis reikiamomis kryptimis. Siekiant skatinti sveiką gyvenseną – judėti dviračiu ar pėsčiomis, kuriama tam deramai pritaikyta infrastruktūra:

  • Siekiama  takų vientisumo, kad jų sistema nesibaigtų ir srautai galėtų nenutrūkstamai judėti.
  • Prie projektuojamų visuomeninių pastatų, mokymo įstaigų ir daugiabučių gyvenamųjų namų numatoma įrengti dviračių saugojimo stogines, vietas projektuojamuose požeminėse aikštelėse ar bent prirakinimo rėmus, kur dviratininkas galėtų ilgesniam laikui saugiai palikti savo transporto priemonę.
  • Įrengiami skvereliai ne tik kaip kraštovaizdžio sistemos dalis ir veiklų erdvės, tačiau ir kaip pėsčiųjų poilsio zonos, kur ilgesnes distancijas keliaujantis žmogus (ypač tėvai su mažais vaikais ir senjorai) galėtų prisėsti pailsėti.
  • Jei neįmanoma rasti alternatyvos automobiliui, skatinamas elektromobilių naudojimas, stovėjimo aikštelėse ir požeminėse saugyklose įrengiant jų aprūpinimo elektros energija sistemą, specialiose šioms transporto priemonėms numatomose vietose.
  • Automobilių parkavimui siūloma įrengti pusiau prapučiamas požemines aikšteles daugiabučių kiemų teritorijose. Automobilių stovėjimo aikštelė įgilinama apie 3,5 metro, aikštelės stogas pakeliamas apie 2 m nuo dabartinio žemės lygio. Centrinė aikštelės stogo dalis – lygi plokštuma, iš šonų – lengvo nuolydžio šlaitas, nesunkiai įveikiamas mažiems vaikams ir senjorams.
  • Aikštelės stogas apželdinamas natūralia veja. Kiemas įgauna paįvairintą reljefą. Ant apželdinto stogo galima įrengti vaikų žaidimo aikštelę, pasisėdėjimų kampelį kaimynams, badmintono, teniso, mini futbolo aikšteles ir kita, ko pagal savo poreikius pageidautų gyventojai.
  • Į aikštelę patenkama ir iš jos išvykstama pro automobilių įvažiavimą, greta kurio įrengiamas specialus takas pėstiesiems ir dviratininkams.
  • Automobilių stovėjimo aikštelė projektuojama pagal ateities poreikius – visos stovėjimo vietos pritaikytos elektromobiliams. Į požeminį garažą tiekiama tik ekologiška elektros energija, pagaminta saulės kolektorių pagalba, ant daugiabučių stogų. Esant jos pertekliui elektra kaupiama akumuliatoriuose ir taip patenkinamas išaugęs elektros energijos poreikis tuo metu, kai kraunama didesnė dalis elektromobilių.

Hidrogeoterminė jėgainė – vietoje deginamojo kuro katilinės

Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais galima teigti, kad  Vakarų Lietuvos regionas turtingas palyginus nedideliame gylyje aptinkamais geoterminio vandens sluoksniais, iš kurių patenkantis karštas vanduo gali būti naudojamas būstų šildymui, aprūpinimui karštu vandeniu ir rekreacijai. Todėl projektuojamą teritoriją  siūloma aprūpinti šiluma iš Žemės gelmių remiantis jau atliktais moksliniais tyrimais ir diegiant pačias naujausias technologijas, kurios leistų išgauti energiją be didelių nuostolių. Ši teritorija būtų pirmoji Lietuvoje pilnai aprūpinama termovandens energija (bandomoji geoterminė stotis įrengta Klaipėdoje, tačiau dėl politinių sprendimų neišnaudoja savo potencialo). Taip ne tik būtų taupomi gamtos ištekliai, plėtojami nauji pigios energijos įsisavinimo būdai, tačiau ir investuojama į Lietuvos geologijos ir kitų mokslų raidą, kurių pasiekimai leistų Lietuvai žengti didelį žingsnį į priekį atsinaujinančios energetikos srityje.

Minijos mokslo ir pramogų centras

Funkcinę ir erdvinę idėją diktuoja susiklosčiusi urbanistinė situacija – viduryje visuomeninių pastatų ir daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijos esanti blokinė katilinė su plytų mūro 50 metrų aukščio kaminu jau ir dabar yra teritorijos dominantė tiek dėl savo padėties, tiek dėl kamino, kuris yra vienas aukščiausių statinių mieste. Todėl vykdant pastato konversiją siekiama išsaugoti tiek jo funkcinę prigimtį (buvusi šiluminė katilinė, dabar – hidrogeoterminė katilinė), tiek tūrinę išraišką, ją stiprinant naujais architektūriniais sprendiniais (mokslo centro naujas korpusas).

Pagrindinė idėja – sujungti Gargždų praeities likučius ir istorines nuotrupas su futuristiniu žvilgsniu į ateitį.

Minijos mokslo ir pramogų centras prasideda dar prieigose, TECH slėnyje ir ELEKTRO aikštelėje, kur atvykstančius pasitinka robotai – gidai, galintys palydėti jus laiko mašina atgal į praeitį ir pirmyn į ateitį.

Pirmame aukšte, buvusios katilinės pastate įrengtame spa centre grįžtama į „ledynmečio laikus“, kuomet ir susiformavo Minijos upė. Plaukiant baseinu galima pajusti neįveikiamą ledynmečio srovės jėgą, kuri negailestingai neša istorijos upe kiekvieną, atvykusįjį. Iš „upės“ patenkama į pirtis, kurios atgaivina sutrikusį ir pasimetusį „keleivį“. Ledyninė upė susijungia su lauko baseinu, kuriame galima maudytis ir žiemos metu – termovandenys lauke yra šilti, o viduje – cirkuliuoja šaltoji srovė.

Keliaujant toliau patenkama į mokslo centrą. Tiesa, į jį reikės pakilti įveikiant kliūtis ir iššūkius, taip laiko mašina nukeliaujant iki 2020-ųjų metų. Erdvė, kuria kylama, pasakoja jau apie Gargždų vystymosi istoriją. Norint pakilti į antrą aukštą teks įveikti kryžiuočių ataką. Tiesa, tai padaryti jums padės jūsų ištikimas gidas robotas. Kylant laiptais matosi Gargždų panorama, tačiau ji ne ta, kurią matome šiandien – tai gaisruose ir karuose dingę mediniai Gargždai – žemaičių seniūnų Kęstgailų miestas. Kartu su robotu reikės padėti gargždą (riedulį) į klojamą miesto grindinį. Kylant aukščiau – matosi Prūsija, kurią ilgą laiką šioje teritorijoje buvo galima išvysti plika akimi. Ir štai – jau, žiūrėk, rikiuojasi žmonės, belaukdami prezidento Smetonos… Išgirsime jo kalbą. Paėjėjus keletą metrų ima „dygti“ daugiabučių siluetai, stiebiasi kaminai. Šios istorijos etapo atkūrimui nebereikia gidų – robotų, pasakotojomis tampa pačios senojo pastato sienos ir panorama, kurią dirbtinio intelekto būdu galima nesunkiai atkurti.

Norėdamas patekti į ateitį turi su gidais – robotais stoti į Baltijos kelią ir dalyvauti referendume dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. O tada – vartai atviri ir patenki į mokslo centrą.

Išėję iš mokslo slėnio lydimi gidų robotų galite pakilti į apžvalgos bokštą, kuris įrengtas mūrinį katilinės kaminą pritaikant naujai – pažintinei paskirčiai. Per virtualius akinius išvysite 2100 metų Gargždų panoramą.

Buvusi biokuro saugykla konvertuojama į bendruomenės salę, skirtą susitikimams ir koncertams, kur po ekskursijos galite užtraukti Gargždų miesto himną „Gražūs Gargždai“.

Į viršų