„Marių polis“ primena senąjį Rumšiškių Kokalnį – mitologinį kalną, kuris, kaip ir visa teritorija, buvo užlietas Nemuno vandeniu ir laikui bėgant buvo nuplautas.
„Marių polio“ veiklos įkarštis planuojamas vasarą, tačiau jo veikla nenutrūks ir kitais metų laikais – pavasarį, rudenį bei žiemą.
Pagrindinis patekimas į kompleksą planuojamas valtimis ir marių laiveliais. Tai skatintų vietinių pakrantėse gyvenančių žmonių verslumą dirbti plukdant turistus iš visų marių pusių (bei sukurtų kitų galimybių dėl išaugusių turizmo srautų). Numatoma šį objektą įtraukti į turistinių laivų maršrutus taip užtikrinant nuolatinio susisiekimo galimybę. Žmonėms paliekama įvairaus pasirinkimo galimybė būti tik lankytojais, vienadieniais turistais ar komplekse apsigyventi ilgesniam laikui, atplaukti čia renginių bei koncertų metu.
Žiemos metu, užšalus saugiam ledo sluoksniui, į kompleksą galima ateiti pėsčiomis, ledo motociklu ar arklio traukiamomis rogėmis.
„Marių polyje“ įsikūręs viešbutis, kavinė bei Kauno marių regioninio parko lankytojų centras pritrauks skirtingų poreikių auditorijas, todėl objektas turėtų būti populiarus, čia, sezono metu galėtų įsikurti ir regioninio parko direkcijos darbuotojai, aplinkosaugininkai, gamtos tyrinėtojai.
Po vandeniu įrengiama hidroakumuliacinė jėgainė marių srovę naudos elektros energijos gamybai ir kartu prisidės prie vandens išvalymo. Tokiu būdu kompleksas pats apsirūpins energija.
Kompleksas kuriamas iš medinių konstrukcijų (karkaso), kurios tinkamai impregnuojamos ir pritaikomos „agresyviai” aplinkai, nei vienoje vietoje nepaliekamos atviros, taip apsaugant nuo bet kokio sąlyčio su vandeniu.
