Marių polis

Vieta: Kauno marios, Senųjų Rumšiškių vieta
Statusas: Projektiniai pasiūlymai, architektūros studijų IX semestro kursinis projektas
Autorius: Aistis Stalaučinskas
Kursinio darbo vadovas: doc. Saulius Pamerneckis

„Marių polis“ sujungia dvi skirtingas alegorijas – miestą kaip civilizacijos simbolį (taip vadinti miestai – valstybės senovės Graikijoje) ir polių – rąstą, įkaltą pamatams drėgnoje vietoje vykdant statybą.

1955 – 1959 metais patvenkus Nemuną aukščiau Kauno suformuotas didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje – Kauno marios. Prieš užliejant Nemuno slėnį iškirsti miškai, iškeldintos 45 gyvenvietės (kaimai, vienkiemiai ir Rumšiškių miestelis). Tai buvo vienas iš didžiausių brutaliais metodais įgyvendintų sovietinių projektų Lietuvoje, palikusių gilias socialines žaizdas ir pakeitusių viso Nemuno baseino ekosistemą, kurios ekologinės problemos aktualios iki šiol.

15min.lt straipsnis apie projektą

Šio projekto tikslas – į buvusį Nemuno slėnį grąžinti bent dalelę išvytos civilizacijos, atsižvelgiant į tai, kad Kauno marios jau ir dabar lankomos žvejų bei turistų, sukurti traukos kompleksą su apgyvendinimo, nuotolinio darbo, maitinimo ir edukacijos galimybe, kartu sprendžiant ir ekologines marių problemas, susijusias su eutrofikacija bei vandens tarša, tačiau nedemontuojant Kauno HE užtvankos ir tokiu būdu nenaikinant ankstesnių kartų palikimo.

Lietuvoje, palyginus su kitomis valstybėmis, vanduo ir miestas dažnai yra tarsi atskirti elementai – upės ir ežerai dėl įstatyminių reikalavimų ir susiklosčiusios tradicijos dažnai palikti grynai gamtos stichijoje. Tai turi ir privalumų, tačiau šiuo darbu siekiama parodyti, kad alternatyva iš turimų resursų leistų sukurti naujas galimybes turizmui ir originaliai pažvelgti į istorinės atminties politiką. Juo labiau, kad Kauno marios nėra natūralus gamtinis objektas, o žmogaus veiklos sukurtas telkinys.

Objekte susijungiančios pačios svarbiausios – apgyvendinimo, maitinimo, rekreacijos, edukacijos funkcijos primena mini-miestą kaip įvairių, žmogui svarbiausių funkcijų junginį.

Tūrinė – erdvinė kompozicija gimsta iš kubų kompozicinės sąveikos. Geometrines figūras sujungia agorą (senovinę polio aikštę) primenantis pontoninis lieptas – „plaukianti“ terasa, kurios viduryje – kavinė su apžvalgos aikštele – terasa ant stogo, šis tūris kuriamas su transformavimo ir pritaikymo kitoms funkcijoms (koncertų scena, kino filmų ekranas ir kt.) perspektyva.

„Marių polis“ primena senąjį Rumšiškių Kokalnį – mitologinį kalną, kuris, kaip ir visa teritorija, buvo užlietas Nemuno vandeniu ir laikui bėgant buvo nuplautas.

„Marių polio“ veiklos įkarštis planuojamas vasarą, tačiau jo veikla nenutrūks ir kitais metų laikais – pavasarį, rudenį bei žiemą.

Pagrindinis patekimas į kompleksą planuojamas valtimis ir marių laiveliais. Tai skatintų vietinių pakrantėse gyvenančių žmonių verslumą dirbti plukdant turistus iš visų marių pusių (bei sukurtų kitų galimybių dėl išaugusių turizmo srautų). Numatoma šį objektą įtraukti į turistinių laivų maršrutus taip užtikrinant nuolatinio susisiekimo galimybę. Žmonėms paliekama įvairaus pasirinkimo galimybė būti tik lankytojais, vienadieniais turistais ar komplekse apsigyventi ilgesniam laikui, atplaukti čia renginių bei koncertų metu.

Žiemos metu, užšalus saugiam ledo sluoksniui, į kompleksą galima ateiti pėsčiomis, ledo motociklu ar arklio traukiamomis rogėmis.

„Marių polyje“ įsikūręs viešbutis, kavinė bei Kauno marių regioninio parko lankytojų centras pritrauks skirtingų poreikių auditorijas, todėl objektas turėtų būti populiarus, čia, sezono metu galėtų įsikurti ir regioninio parko direkcijos darbuotojai, aplinkosaugininkai, gamtos tyrinėtojai.

Po vandeniu įrengiama hidroakumuliacinė jėgainė marių srovę naudos elektros energijos gamybai ir kartu prisidės prie vandens išvalymo. Tokiu būdu kompleksas pats apsirūpins energija.

Kompleksas kuriamas iš medinių konstrukcijų (karkaso), kurios tinkamai impregnuojamos ir pritaikomos „agresyviai” aplinkai, nei vienoje vietoje nepaliekamos atviros, taip apsaugant nuo bet kokio sąlyčio su vandeniu.